- bemarškinis
- bemarški̇̀nis, bemarški̇̀nė bdv. Atė̃jo ji̇̀s suplùkęs, bemarški̇̀nis.
.
.
bemarškinis — bemarškìnis, ė adj. (2) Gs kuris be marškinių, nusivilkęs marškinius: Jis bemarškìnis pjauna šieną Rm. Bemarškìnis, nuogapilvis Ds. A tu bemarškìnis? Pg … Dictionary of the Lithuanian Language